- išdžiūdinti
- išdžiū́dinti KII237 caus. išdžiūti 1. \ džiūdinti; išdžiūdinti; padžiūdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išdžiūdinti
Look at other dictionaries:
padžiūdinti — caus. padžiūti 2. | prk.: Jisai juos padžiūdino ir išgaišino jų vardą nuo žemės BbSir10,20. džiūdinti; išdžiūdinti; padžiūdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
